Likau čia

Kažkuris akvarele
lietas rytas pasirodė
kitoks.

Tiesiog ištraukus veidą
iš pagalvės
nustebau.

Ramios pievos laukų
rugiuos ir vienintelė
Nojaus arka.

Apsidairiau – aš čia,
siūbuojančios smilgos
švelniai šypsos.

Aš čia – neskaitytas
personažas, priverstas
išlikti.

Kažkur, kur pakeliui išbarsčiau
pieštukus ir sąsiuvinius – instrukcijas
ir laukinės gamtos vadovus.

Likau įkasta, o
be perstojo aimanavę
irklai susitraukė horizonte.

Kažkoks rytas
bevalis paliko mane
dar vienai parai.