Nešiotojas

Sedžas gulėjo cerebralinių signalų manipuliatoriuje ir deliojo paskutinius kubus programoje.
Į kajutę įžengė augalotas, tvirtai sudėtas žilabarzdis gvardietis. Akimirką pastovėjęs prie modulio jis prisistūmė kėdę ir ant jos atisėdęs ėmė laukti, kol Sedžas baigs darbą. Jau po kelių minučių gvardietis akyvaizdžiai ėmė  nuobodžiauti ir žvilgtelėjęs į vieną hologramą, suprojektuotą an sienos, išsitraukė buteliuką su kisteriu.
-Aš galvojau, kad tu metei .
Kiek nustebęs gvardietis tik kaltai šyptelėjo ir siurbtelėjo žalsvo skysčio.
-Gizai, Gizai. Gizai... Tiek kartų kariavęs ir nė karto nepralaimėjęs, negali susidoroti su savo ydomis.
-Jau baigei –nukreipė pokalbio temą Gizas.
-Jau.
-Šita bus gersnė nei ankstesnės?
-Na negaliu garantuoti... Bet jei ji pasieks ne tą tikslą, vistiek taip pat funkcionuos...
-Šalutinis poveikis?
-Nešiotojui ji nepakenks, bet jeigu mes ją nusiųsim ne ten... Na tokių, kurie gali atlaikyti jos poveikį, yra vienas iš šimto... Konkrečiais metais ir konkrečiame regione 2563 žmonės...
-Bet mus tenkina tiktai jis.
-Taip nes jo tinkama socialinė padetis ir jis pasieks daugelio ausis.
Gizas pasikėlė nuo kedės ir žvilgsniu parodė į duris, kurios atsivėrė nuo jo smegenų impulso. Sedžas ištraukęs iš  manipuliatoriaus diskelę, nusekė paskui išeinantį draugą...
Sugrojo visiems iki gyvo kaulo įgrįsusi melodija, kuri žiede jau nuo neatmenamų laikų, ir durys lėtai atsidarė. Priešais nusileidusią lifto kapsulę stovėjo visa išsilaisvinimo judėjimo vadovybė, kurios priešakyje stovejo Sitas Likanas, didysis žiedo generolas.
-O, Sitai, nemaniau kad ir jūs dalyvausite...
-Baik tą formalų šūdą Vitsai. Galvoji man įdomu stebeti kaip n-tąjį kartą susimausi? Tiesiog paleisk programą ir viskas. Jei ji veiks tai veiks. Jei ne -užrauksim šį projektą, kuris suėdė tiek pat mano nervų, kiek ir pinigų...
-Klausyk tu biurokratinis šliuže...
-Nereikia Gizai...
Prasiskyrus vadų kolonai Sedžas priėjo prie kompiuterio ir įdėjo diskelę į skaitytuvą. Prie galvos prisijunges kelis jutiklius jis surinko dvi datas: 3797 ir 1503. Hologramoje atsirado užrašas: užduotis įvykdyta...
Name pasigirdo kūdikio verksmas. Pribuvėja paėmė naujagimį iš motinos rankų ir padavė tėvui.
-Kaip mes jį pavadinsim –drebančiu balsu pasakė jis.
-Pavadinkime jį jo senelio vardu...
-Taip... Taip jis bus vardu Mišelis.
Kūdykis nusižiovavo ir užmigo...
Sedžas stovėjo palinkęs prie hologramos ir nejudėjo.
-Ar mums pavyko?
-Taip.
-Tada mums belieka tikėtis kad dovanos nešiotojas pasieks žmoniją ir ji nebepasirinks klaidingo kelio.
-Pagaliau aš užbaigiau tą velnio projektą... Eime Gizai, pavaišinsiu tave karštu kisteriu...