Peliukų nuotykis

Vikrūs du maži peliukai
Smarkiai virtuvėje dūko,
Kol pamatė kažką baltą
Virtuvės vienam kampe.

Kalbasi maži peliukai:
- Gal ten sūrio gabaliukas?
Tai pribėkim ir pačiupkim -
Vakarienė bus gardi.

Pašnekėję, pasitarę,
Lankstą dar aplink padarę,
Tykiai pėdina į kampą
Sūrį griebt iš pasalų.

Baltas sūris sujudėjo,
Letenytės sukrutėjo,
Ir galvytė pasikėlė
Su ausytėmis stačiom.

Na, ir sūris! Juda, kruta,
Kniaut pradėjo jis balsu,
Žalios akys sublizgėjo,
Balti dantys sukaukšėjo...

- Eina sau, tas baltas sūris -
Iššiepė plačius nasrus!
Ir peliukų uodegytės
Pajautė karštus garus.

- Bėgam, bėgam! Sūris baltas
Ims ir mus pačius praris!
Ogi dar jis ir plaukuotas...
Juk tai - katinas gauruotas!



Greit mama pelė atbėgo,
Kad sucyps skardžiu balsu!
Noras katinui praėjo
Leisti garą iš nasrų.