Varnėnas

Į tą pasakojimą, kurį dabar norėčiau papasakoti, aš
linkęs įsėlinti paslapčia - taip, kad niekas nepastebėtų.
Aš netrokštu būti istorijos šaltiniu, aš veikiau noriu
būti tęsėju, kuris perima vos girdimą pasakojimo gaidą,
kartoja paskui ją ir, galbūt, vėliau tampa tos gaidos
galutiniu - išnykimo tašku. Pabaiga.

Pradžia. Pradžios ritualas, skirtas Kūrėjo gimdymo
skausmams palengvinti. Kūrinys buvo pradėtas ir jis atėjo
į šį pasaulį. Amen.

Pradžia gąsdina, nes ji yra visko ištaka ir todėl
nežinoma, nepažįstama. Ritualai ir taisyklės nurodo
bendras tendencijas, kaip turėtume elgtis ir tuo pačiu
numeta galvojimo naštą nuo mūsų pečių. Kaip nuostabu
negalvoti! Tiesiog neįtikėtina, kaip žmogus - homo
sapiens sapiens džiaugiasi negalvojimo galimybe, kai
užvis labiausiai jis didžiuojasi tuo, kad geba mąstyti.
Paradoksas...

Rafinuotas kalbėjimas apie seksą, o gal meną, o gal šiaip
apie nieką. Rafinuoti pojūčiai. Jėzus Kristus iš
rafinuoto, šiek tiek pabalinto gipso (tokį kiekvienose
kapinėse gali pamatyti)... Ar buvimas rafinuotu, tai
kažkas panašaus į gyvenimą distiliuotoje terpėje? Žinot,
lyg būtume įsitaisę tose laiminančiose gipsinėse Jėzaus
rankose, taip kviečiančiai išskėstose it plėšraus
paukščio nagai. Rafinuotumas smilksta it cigaretės
nuorūka velionių ATA vietoje ir viskas pasidaro sakralu
sakralu iki šleikštumo. Man asmeniskai tai asociuojasi su
baltu rafinuotu cukrumi - nesveiku cukrumi. Viskas yra
tik žodžių ir semantikos žaismas, kai rafinuotumas
netenka savo teigiamo atspalvio, pasiduodamas, hmm...
rafinuotai <šniurkšt>... autoriaus užgaidai.

Prisipažinsiu, aš pats sau panašus į rausvąjį varnėną,
kurio didžiausias talentas kristi kaip kirviui iš
dangaus, ir kranksėti, krrrraaannn... krrrannn...
Skepsis ir cinizmas - mano draugai. Myliu juos. O jie
myli mane... gal net per daug.

Vaikinas, stovintis prie lango. Jis nusisukęs. Saulė
šviečia jam į veidą ir man matosi tik jo figūra, apgaubta
šviesiu nimbu. Jo graži figūra. Geidulingos mintys
akimirkai šmėkšteli galvoje - lyg išduodamos; vis tik
niekad neprisipažinčiau jam, kad jis man patinka. Vengiu
jo. Nenoriu, kad jis suprastų. Nežinau, ar jo mąstymas
nėra rafinuotas.

Vaikinas. Tas pats. Kalbamės. Net nesvarbu apie ką.
Asmeniška, bet tuo pačiu lyg ir nelabai. Nusprendžiam,
kad vertėtų pratęsti pašnekesį po paskaitų. Kur nors...
Gal mieste?.. Mes daug juokiamės. Net nepamenu iš ko.
Nesąmoningai jį glamonėju žvilgsniu ir jis tai jaučia.
Tyliai šypsosi.

Namuose. Techninius dalykus aiškinamės praktiškai.
Vizualiai. Visai ne vizualiai liečiu jo petį. Man patinka
tas kvapas. Man apskritai patinka toks vyriškas vos vos
juntamas šviežio prakaito kvapas, sumišęs su švarių
skalbinių aromatu, vos juntamu losjono prieskoniu.
Masala. Jaučiu, kaip jis mane jaudina. Stipriai stipriai.
Jis pakelia akis nuo monitoriaus. Šypsosi. Man regis, mes
abu jau žinome, kuo tai baigsis.

Glamonės. Glamonių muzika. Kaip operos preliudija. Mintys
išnyksta, bet jos ir nereikalingos. Mintys tik trukdo
kilti nuo žemės, trukdo kelti kitą kartu su savim. Mintys
neteikia pasitenkinimo. Ne taip, kaip atodūsiai, tylūs
pasitenkinimo šnabždesiai, aikčiojimai, padažnėjęs
kvėpavimas. Jausmas, kad sprogsti nuo to, ką gauni, nors
ir stengiesi atiduoti, atsiduoti kuo daugiau. Savo
identiteto praradimas... Galbut netgi ne praradimas, bet
pakylejimas, suliejimas.

Jis taip nuostabiai taikiai miega. Kaip vaikas. Mane
apima savininkiškumo jausmas, apkabinu jį. Niekam
neatiduosiu. "Mano vaikinas" tyliai per miegus šnarpščia.
Man regis, aš pradedu įsimylėti. Net nezinau. "O kas do
daikts ta meile yr?.. ". Nesuku galvos.

Negalėjau užmigti visą naktį, jaučiausi keistai. Keistai
viskas viduje virpėjo. Jaučiausi kaip... kaip...
Pirmažmogis tik ką padaręs Pirmanuodėmę. Tik aš nenoriu
to ištrinti iš atminties, visai negėda... Tiesą sakant,
netgi gera... Mūsų_Sielos_Ne_Džinsai_Jų_Neiškalbsi.
MSNDJN. Aš prisiminsiu. Turbūt, ilgam.

Pradėjus švisti, lygiai taip pat paslapčia, kaip įsėlinau
į šį dinamišką diskursą, kuris vargu ar išvis pastebėjo
mano buvimą, apsirengiau ir išėjau. Tiesiog išėjau.

Nuo tada nemiegu.

Kran.