little bit of this, little bit of that

niūniuoti melodiją kas vakarą
vis tą pačią, nuobodžią
pačią mėgstamiausią.
Priklausyti jai,
kaip ir norėti jog ji priklausytų tau,
visai kaip su žmonėmis,
kuriems to nesakome,
bet tiksliai žinome
kas tokie.

pakanka vakaro, kad džiaugtis, pakanka
valandos, kad  liūdėti
sau po kaldra
kur  tvinksėjimas smilkinių nuo karšto oro
spaudžia ašarą kartesnę nei  liūdesio priežastis.

little bit of this, little bit of that
jaunėliškai svajot
jaunatviškai miegot
kiek stuburo lankstumas leidžia
taip kasnakt  svajot svajot.

Pabundi ir nuganai sapną  dienai
iki kol vakaras,
kol vėl susitiksit,
vėl ateis tos melodijos, tos nuostabios nuodėmės,
kam priklausyt norėt
o norėt
o norėt...