Rašyk
Eilės (72424)
Fantastika (2182)
Esė (1493)
Proza (10249)
Vaikams (2477)
Slam (49)
English (1094)
Po polsku (332)
Vartotojams
Jūs esate: svečias
Dabar naršo: 24 (4)
Paieška:
Vardas:
Slaptažodis:
Prisiminti

Facebook Google+ Twitter







Rytais pabusdavome nuo čirškiančių spirgučių ir blynų kvapo. O kokius blynus močiutė su teta kepdavo! Iš ruginių miltų. Tešlą užmaišydavo iš vakaro, o ryte keptuvę su blynu pašaudavo į kaimišką krosnį. Kai mes išsirisdavome iš patalų, blynų kalnas jau pupsodavo ant stalo, uždengtas lininiu rankšluosčiu, kepti kiaušiniai su spirgučiais garuodavo ant plytos, o ką tik pamelžtas dar šiltas karvės pienas puikuodavosi moliniame ąsotyje.
  Mes susėsdavome gryčioje už medinio stalo ant suolų, kuriuos padirbo mūsų senelis ir lenktyniaudavome, kuris daugiau blynų suvalgys. Dabar pagalvoju, kur mums tilpdavo šeši – aštuoni tokie skalsūs blynai? Bet koks tai buvo skanumėlis! O, kad dabar galėčiau aš nors dienai sugrįžti į tuos laikus ir paragauti ruginių blynų, keptų kaimiškoje krosnyje! Įdomu, ar bus kada nors išrasta laiko mašina?
  Na, ką reiškia vaikams suvalgyti aštuonis blynus, kurie po to lakstys po miškus, puškensis ežere, dūks klojime, mindydami šieną? Pietums grįš tuščiais pilvais.
  Tetos tikslas buvo, kai ji mus pamatydavo atvykusius į kaimą po alinančių, varginančių mokslo metų, išblyškusius, sulysusius – atmaitinti. Todėl griežtai turėjome laikytis dienotvarkės ir nustatytu laiku prisistatyti pietauti. Bet tokia griežta tvarka vyravo tik per išeigines dienas, nes teta neidavo į darbą. O paprastom savaitės dienom mes jau patys tvarkydavomės, kaip mums išeidavo, bet močiutė, kuri paskui mus jau nebeturėjo sveikatos lakstyti, dar tardavo griežtą savo žodį ir viską atraportuodavo tetai.
  Vakarais, kai teta grįždavo, mūsų laukdavo dar vienas darbelis – ganyti vištas ir jas gainioti iš daržo, kur, sukus apsukus, jos vėl ir vėl ten tapendavo ir skabydavo burokų lapus. O, kiek alaso (triukšmo) sukeldavome kieme su tom vištom! Ir ne tik su jom. Kieme augo didžiulis maumedis, kurį dar mūsų senelis sodino.  Tame maumedyje apsigyvendavo voveraičių šeimyna. Voveriukai vikriai maumedžio kamienu aukštyn, žemyn, vėl aukštyn lakstydavo, uodegytės tik švyst, švyst! Su tuo visuotinu gyvūnėlių ir žmonių triukšmu, rodos, pabusdavo visa, kas gyva gamtoje: mus juosiantys miškai, juose telkšantys pasakiško grožio ežerėliai, turintys gražius kaimiškus pavadinimus: Bliūdelis, Žvingelis... . O kai aš su pusbroliu dar užtraukdavome tokią linksmą dainelę: „Šešios gražios laputaitės, dar gražesnės jų uodegaitės“ ir teta, eidama pro šalį savo tenoru mums paturavodavo (pritardavo), tai jau skambesys aidu pasklisdavo toli: per kaimą, per miškus, per pievas, o kaimynai, girdėdami mūsų linksmybes, sparčiau griebdavosi užbaigti savo dienos darbų, kad susėdę poilsio, galėtų pasidalinti savais įspūdžiais apie praėjusią dar vieną vasaros dieną, kuri nepašykštėjo gero oro ir leido jiems pabaigti visus planuotus darbus.
2013-09-28 12:21
Į mėgstamiausius įsidėjo
Šią informaciją mato tik svetainės rėmėjai. Plačiau...
 
Norint komentuoti, reikia prisijungti
Įvertinimas:
Balsų: 4 Kas ir kaip?
 
Blogas komentaras Rodyti?
2013-09-30 11:23
Kadagys
Ruginių blynų man neteko valgyti, bet ir kvietiniai iškepti kaimiškoje krosnyje yra skanūs, o mano žmona kai užaugusi kaime tai viską kepė ir virė duonkepyje.
Labai gražus tęsinys.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2013-09-28 21:19
durnas personažas
Nenurašytos mes dar, Smalse, kol turime ką pasakoti. Tęsk.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2013-09-28 16:22
Smalsė
O kaip nemėgdavau tų ruginių blynų... Tai vis ta praeitis, kuri niekada nepamirštama... Bent man jau sunku pritapti prie nūdienų...
Šiandien mane taip pat nulinčiavo - mano posmai nurašyti
nuo sveikinimų koncerto, kurio niekada neklausiau ir
neklausau. Jei kas paprašo pati parašau.
Mano eilėraščiai rašyti ankstyvesniu laikotarpiu, tad jei kažką taisai - gaunasi niekalas.
Sėkmės!
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2013-09-28 12:39
bibliotekininkė
Koks nuoširdus, koks šiltas tekstukas, lyg debesies pūkas, švelniai nusėdantis..
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Visuose


Čia gyvena krepšinis

Lietuva ir apie Lietuvą