Užsakymas

Užsakyk man iš dangaus......

Kepurę iš sniego nupinta, o gal gelę retkarčiais mirtingą,
Šalto vėjo rūbą ir akmeninius batus, sunku eiti nebus,
Žiemą klaidžiojančią po pievas, snaiges tave ėdančias,
Rimtą gamtos veidą, ant pabalusios obels....

Užsakyk man iš žemės.....

Žvaigzdžių takus, susipynusius su  vasaros šaknim,
Mylinčias akis, kad širdies nieks neapgautu,
Drumzlino vandens jūrą, primenančią mano sielą,
Truputi dirvos, jausmais patreštą, mintims sieti,

Užsakyk man iš gyvenimo....

Alsojančius kūnų siluetus, primenančius pavasarį,
Praeitį, rasos pavidalu ant stiklo likusią,
Dalį artimo žmogaus,  kuri daug pažadų neturėtų.
Ir gero vėjo besiblaškančiai dulkei tarp dangaus, žemės ir gyvenimo!

Užsakyk ir tu mano amžiną sielą...