Kaimiškas folklioras

Mano pėdos sustingo į ledo šaltieną,
O šuo sugalvojo paskraidyti šiandiena.
Dvi žąsys po kraigą kačių išsitūrškė,
O kriuksės šnipus prie šezlongo prišalo.

Ir kas per gadynė ant svieto pasistojo?
Ankstyvą rudenį šalčiai užsimojo!
Šilumninkai delnus iš džiaugsmo jau trina,
Gazpromas kainas po skvernu talpina.

Ožka štai nusprendė pieno neduoti,
Ein ji, po paraliais, geriau atrajoti.
Višta ko tinai dabar rėk, kudakuoja?
Ar tik ne gaidys ją snapu muštravoja?

Arklys dar su uodega smarkiai užtvojo,
Jam įkandin avins kanopa pamojo,
Būldynkšt! aš su vėzdu tam avinui tvojau -
Na va, teks šašlyką dabar marinuot.

Ir čia girdžiu – dūms užu pirkias pasklida,
Vajezau! Deg kluonas - a ti – mana eurai!
Lakiu aš lyg vėzdu užtvota per sprūndų,
Užkliūvu ir puolu į karštą kažką.

Nu, karvės jūs karvės, kad jus kas nujotų!
Visur savo babkes garuojančias mėtot!
Da velnias su jumi, lakiu aš un kluonų...
Ir kas per dienelė? Einu aš durnyn?