Jau nebūsi švelni ir nebūsi tyra,
Kaip Oginskio graudus polonezas.
Pasiims vėl tave tavo jūra gelsva,
Ji sirenų dainų žino gylį.
Šaltas ir drumstas jūros vanduo
Puikiai vėsins tavo kūną.
Širdis atšalus skausmo nejaus,
Viską užklos tirštas rūkas.
Ir tik daina suskambės tolumoj,
Paklydusią sielą palydint.
(dovanokit, kad Širvio pradzią perdariau, taip būtinai reikėjo)