.............

kai
užgriūna
apsunkusi
dulkė akmeniu
ant perskrostos vėtrungės
apsamanoję lietūs išvanoja
kuprotus lietvamzdžius
vienatinis dievas laukia
ištiesto šiaudo išsigelbėti
ir nevalyvai siekia troleibuso ūso -
susitraukus poeto išnara
įsisuka nebylų žvilgsnį
įsilaipina į viršutinę lentyną
kad apžvelgtų nepadoriai labai
išsilavinusio skaitytojo
norą įžvelgti prasmę
šiame erudicijos skylių
minimaxe