ruduo Porto

taip ir žiūrime viens į kitą
šniokščiant vandenynui mūsų galvose
iš skirtingų kontinentų
gerdami tą patį galão
leisdami rudeniui tykoti
kiekvienam pašto karvely

žiūrime liūdnai
eidami į darbus bėgdami namo
paskui gerdami portwine
plaukiant džiazui judriausioj gatvėj

tik viens į kitą
tikėdami rasti savo antruosius
pamušalus priglundančius
kaip satinas
šiam ar kitam gyvenimui
šiam nykiam buvimui –

o paskui neriam
kaip Douro upė
dalindami sekmadienį
į du skirtingus krantus
į du rudenius