lojimas

Baltom paklodėm savo avis užkloja
kraujuojančius kaulus  sidabro  induose
alkani šunys myluoja
tarp smuiko ir aviečių krūmų persidrėskę gerkles
mėlynu dangum išloja
apie sukapotą obelų žiedais drugelio kūną
apie plunksnų ir stiklinių pilnų vandens
švelnų kritimą
apie  akis pilnas miltų
užmiegančias ant stalo
arba portfeliuose, tarp baltų lapų
Iškaukia, išloja iki mėnulio savo liūdniausia sonatą
kol įdrėskimus kraujas nuplauna
kol sidabriniuos induos užklotos avys snaudžia