Kaip supratau, autorius šiuo metu yra ieškojimų kelyje - bando surasti atsakymą, kas atsitiko, kad dviejų, vienas kitą mylėjusių žmonių, santykiai atšalo. Štai, vieną iš priežasčių jis jau įžvelgė - arogancija. Bet kodėl jis įsitikinęs, kad jo mylimas žmogus klajoja ne tais keliais? O gal jie dėl to ir išsiskyrė, kai suprato, kad keliai jų skirtingi?
Analizė praėjusių įvykių visada yra gerai. Tai padės ateity nekartoti tų pačių klaidų. Na, o santykiai tarp žmonių visada yra sudėtingi: juk esame skirtingi, atėję iš skirtingų šeimų, kuriose, gal būt, buvo puoselėjamos skirtingos vertybės, kitoks požiūris į gyvenimą ir daugelis kitų dalykų.
Šie dalykai pamažu pradeda kilti į paviršių, kai meilė įgauna kitą atspalvį (juk ji kažkada subręsta ir pareikalauja atsakingesnio požiūrio į tarpusavio santykius). Va, dabar ir tenka spręsti, kuris kuriam kai kada nusileis, pasistengs nekonfliktuoti, atsiradus nuomonių skirtumui, sugebės atleisti, užjausti ir t.t.
Kartais man atrodo, kad mes ir gyvename tam, kad daug ko išmoktume, įgautume patirties ir pasidalintume ja su kitais.
Atsiprašau, kad tiek daug prirašiau, bet taip gavosi.
Vieneto - tikrai nebuvo verta rašyti. Lengvas kūrinys, lyg veidrodyje matytumėte savo klaidas, tik... nepataisyti jų. Jauni ir vėl jas kartotume, jei leistų grįžti. Sėkmės Jums. Mūsų metai - turtas mūsų.