Pasiilgau tavęs

Aš mačiau tave, kai miegojai, aš mačiau tave, kai verkei,
Aš liečiau tave, kai tylėjai, ir tada, kai tu išėjai.
Tu žinai, kad aš savo vienatvę skaldžiau naktim tyloje,
Tu matei akyse mano ilgesį, kai aš dar skendau tavyje.

Aš regiu tave, kai sapnuoju, ir tada, kai aš tavo mieste,
Aš jaučiu – tavo šypsena šviečia baltaplaukių vaikų veiduose.
Tu nebyli, tavo žodžiai – kaip vėjas: niekada nežinai, ar sugrįš,
Tu – lietus: nors saulė dar šviečia, jis ir vėl prilis į akis.

Aš vėl ieškau, bet laikas nestovi, jisai laša pro mano pirštus,
Aš šiandien keičiu į rytojų; man gaila, nes vakar mūsų nebus.
Tu nemiegi, o aš noriu miegoti, kartais noriu nubusti šalia,
Tu tyli, o aš noriu kalbėti – noriu šiandien, dabar, noriu čia.

Aš supainiojau meilę su pykčiu, savo šilumą su tavo šalčiu,
Aš apgaulę keičiau įsitikinimu, kad mes – ne tik aš, bet ir tu.
Tu sakai: „Nesvarbu – tai praėjo, mūsų naktį keitė diena…“
Tu sakai, kad mes klydom ir klydom, bet tai gali būt netiesa.

Aš renkuosi tikėjimą meile, o gal norą tikėti melu?
Aš žinau: kartais būna, kad naktys virsta laimės prasmingu rytu.
Tu tyli, nes tave išgalvojau, tu – tai aš, kitaip tariant, tai – mes,
Tu nemyli, bet šitaip nebūna, nes aš pasiilgau tavęs…

© 2005. 06. 09-13 21: 45