Aš nemačiau, kokia yra kometa,
Tačiau manau, kad ji tokia,
Kad sušvytėjus tamsią naktį
Staiga pradingtų danguje.
Aš taip norėjau, kad žydėtų gėlės,
Dabar tau žydi žvaigždės naktyje.
***********************************
Kam leidai man išgirst dainos skambumą,
Kam priminei, koks būna meilės svaigulys,
Kam leidai man užuost, kaip kvepia dūmas,
Bėgiojant žiemą tykia kaimo gatvele...
**************************************
Aš myliu moterį, kuriai ant manęs nusispjaut...
... Ir stringa žodžiai kažkur tarp nuoskaudų ir nevilties,
Nebesudėt eilių ir širdies liūdesio nenuraminti...
*************************************
Norėčiau klausyt tavo balso,
bijau – atsiris šalta nata.
Diena keičia dieną,
Prasminga- beprasmė,
Trumpėja, kas mums atmatuota,
Kur laimė- pavogta...
**************************************
Atlėkčiau, kada tik pašauktum,
gėrėtis gęstančiu dangum
klausytis paukščio klyksmo
ar suskaityt žvaigždes...
... Neblėsta tas virpantis jausmas,
Kol spaudžia krūtinėj,
Žinau- gyvenu!..
******************************
Man neišoš nei švelnus vėjas,
Nei jūros šypsenos baltų bangų
Kitos lemties, nei aš norėjau,
Su balta zuike but kartu.
************************
Gaivi kaip rytmečio rasa,
Lengva kaip šiltas vėjas,
Skrajoki pažeme laisva,
pasaulį apžavėjus
Šypsosis tau maži vaikai
Ir žilstelėję dėdės;
Ramybės, laimės tau linkiu,
Gimtadieniui atėjus!
********************
Tik tavo geidžiu regėt veidą,
tik tavo bučiuoti akis,
Tik tau lengvai liejasi eilės,
Tiktai tau..., tiktai tu..., taip ir bus...
*****************************
Ar sužinosiu aš kada,
Kas tave vertė būt piktai,
Neleido visad būt švelniai, gerai
Ir šokant piešti širdeles ant sniego?
Nors gal visai tai nesvarbu,
svarbu kad tiktai liktų kiltų
noras but kartu,
kad tiktai būtų gera dviese susiglaudus,
pasauli rankom apkabinus,
o tas pasaulis-vos ne visas telpa tavyje!
**********************************
Nors akys apsunko nuo miego,
Širdis mano veržiasi ten,
Kur laukia nelaukia jau niekas,
kur meile perplėšta gyven.
Kur stiklo drugeliai sustingę
Naujų ar senų jausmų linki.
******************************
Kodėl kodėl nei švelnūs žodžiai,
nei jausmai tikri
širdies tavosios nekabina,
kodėl nei mano eilės,
meilė, nei švelnumas
ledų juodų nei pykčių netirpina?
Kas skiria mus, abu švelnius,
Abu jautrius, aistringus?
Neleidžia mūsų kelelius
Suvyt i vieną stygą?
Ir neprašyki- niekada tavęs aš nepamiršiu,
Ir lauksiu, lauksiu visada
Tarsi pavasario sugrįžtant.
*************************
Galbūt tu miegi, nematai,
Kokia linksma iš ryto saulė?
Kaip rąžosi vėjyje gaivus pasaulis,
Prabudęs iškalbingam jūros ošime?
Kas miškui pranešė, kad jau šeštadienis?
Kodėl jis džiaugias su manim
Saldžiai rūgščios avietės rausvume?