Žadinu meilę Tavyje

Rasos lašeliais veidą sau nuprausiu,
Ryte, kol bus visai tamsu,
Nunersiu tinklą žiedlapių gražiausių,
Juo padabinsiu pievas jau sudžiūvusių gėlių.

Nueisiu prie gaivaus šaltinio
Ir pasipuošiu jo šaltais lašais.
Apgaubsiu Tavo šiltą švelnų kūną
Ir išbučiuosiu jį lediniais bučiniais.

Niūniuosiu Tau melodiją gražiausią,
Kurią parnešiu iš rudens laukų,
Pažadinsiu Tavy aš jausmą nuostabiausią,
Kurį aš švelniai meile vadinu.

Ir sužydės gražiausios pievų gėlės,
Išsisklaidys rūkai tirščiausi nuo laukų,
Nušvis padangė, o nuo Tavo veido,
Pranyks šešėlis abejonių tų.

Pabus į ledą virtęs jausmas,
Nuvys šalin abejones,
Ir meilė išsiskleis iš naujo,
Iškėlusi aukštas bures.