Pasakiškas. Ketvirtajam broliui

"Būk kaip jie" tau tereiškė tik viena, tik tiesų - nebūk,
Gal todėl nebuvai toks, kaip niekad nebuvo ir lobio
Iškirstam mūsų tėvo sode, kuriam auga vien akmenys,
Nepanašūs į mus ir visai tokie patys kaip mudu -

Nesutilpę į formulę "Trečias kvailys, du protingi",
Tu ketvirtas - kitoks, aš be skaičiaus, ir pasakai galas,
Tu žvaigždes maitinai akmenim, aš juos mėčiau prieš vėją,
Mūsų niekas nekviesdavo į karalysčių dalybas.

Jas dalijos protingi, o kvailas tik juokės iš mūsų,
Akmeniniam sode realybę dresuojančių šuoliui,
Vis kartojančių jai "gulk", "greta", "pulk ir kąski".
Jau nesijuokia, jau prijaukinom. Dabar trys ir mes.

Ir trise lydim traukinius, vežančius tuos, kurie niekad
Nekeliauja be bilieto iki "ilgai ir laimingai",
O mes liekame laukti kol grįš, nes teisieji sugrįžta,
Netikėtai supratę, kad pasaka jų - netikra.