Kokie saulėti krantai,
Moja mums balti laivai,
Paklausyk, kaip žalios pušys tyliai šlama.
Mūsų laimei nėr ribų,
Jūra ošia. Pamažu
Bangos ritas link smėlėtų krantų.
Dar pabūkim kartu, palaukim,
Nors laikas vis tiek nesustos,
Bet nors širdyse pasidžiaukim,
Kaip gera kartu,
Kai esi tu šalia.
O mano meilė -
Ši jūra, šios bangos,
Pasaulis ir Tu,
Nuneški, vėjau,
Šią dainą, kurią mes
Dainuojame kartu.
Net kalnų aukštybėse
Laimės neieškosime,
Mes ten jos neradome ir nepaliksim.
Pažiūrėk, kaip pamažu,
Saulė leidžiasi – gražu!
Mes lyg paukščiai
Skrendam laimės pasitikt.
Meilės tema buvo aktuali įvairiose epohose,aš nemanau,kad banalu apie tai rašyti,tik pritariu jog reikėtų ieškoti savitų išsireiškimų,nesistengti kopijuoti kitus.
Dainų žodžiai visada būna bemaž banalūs, ypač apie meilę.Tačiau nereiškia, kad negalima apie tai rašyti, tik, norisi, kad tekste atsirastų daugiau savitumo, naujų minčių,įdomesnių posūkių.
Miela Mintaute, rašykite kaip jums diktuoja
širdis ir kas plaukia iš sielos gelmių. Dirbtinumo t.y modernizmo nepalaikau ir jo neskaitau. Man patinka nuoširdumas...Juk prozoje taip pat yra įvairių krypčių, todėl ir poezijoje turi būti priimtinos įvairios formos...
Tai ne! Aišku, kad profesionalai poetai. Ir kokybė buvo aukštumoj! Ir pilnos salės klausytojų tirpdavo, klausydamiesi dainų apie meilę...
Na, bet Jūs, demonų karaliau, dar nesate toks senas, kad meilę jau laikote banalybe. O gal Jums laikas keisti slapyvardį į, pvz., kokį Angel...na, bet ir banalų slapyvardį čia pasiūliau!
Dingstu iš eterio.
Oho , papuolėm į "anų laikų" estradinį koncertą, puiku. Tipo N. Tallat-Kelpšaitė ar O.Valiukevičiūtė. Ir eiles dainoms rašė profesionalai poetai, tame tarpe ir V.Bložė. Kokybė buvo, nenuginčysi, taip. Bet čia tik atgarsiai viso to. Mėgėjiški ir ... tapę banalybe gal. aha. Todėl objektyvus - 1 , nes kartoti kartotą - juk kažin ar kūryba. Kad ir su meile prisiminimams.
Šios eilės yra daina pagal melodiją, kurią atliko viena italų pora - Al Bano ir Romina Power. Jų daina vadinasi Ci Sara. Ją galima paklausyti Google. Norėjosi man pralinksminti jaunus žmones, kurių nelaimingos meilės eiles skaičiau vakar ir šiandien. Tiesiog noriu jiems pasakyti, kad dar skraidysite virš jūrų, virš kalnų, nešami meilės sparnų. Nenusiminkite!