Praėjo daug valandų nuo tos nelemtos dienos. Kidono miestas buvo atstatytas. Žmonės vis negalėjo atsigauti. Šimtmečius gyvenę be baimės, jie nesuprato kodėl tai įvyko. Gertas, Kitija ir Midlis gyveno toliau. Visą tą laiką jie bandė kuo daugiau sužinoti apie tą keistąją žvaigždę ir pranašystę. Jie sužinojo, jog kadaise, prieš daug daug metų, gyvenęs blogio valdovas Eunitrijus bandė užvaldyti visą Herberijos karalystę... bet žymusis lankininkas Sintalas ir Herberijos legendinė kariuomenė stojo į kovą su Eunitrijum. Taip žuvo visa kariuomenė, Sintalas ir Blogis... žmonės sako jog Eunitrijus turėjo antrininką ir jog kare žuvo ne pats Eunitrijus, o tas antrininkas. Sakoma jog jų kūnai buvo tarsi susilieję, todėl dabar tikrasis Eunitrijus labai nusilpęs, bet tebėra gyvas ir, kad iš naujo rezga planus, kaip užvaldyti Herberiją.
- Manau mes užsibuvome čia per ilgai... – tarė Gertas – reikia iškeliauti. Turim surasti tai ką mums pasakojo žynys. Toli vakaruose stūkso niekieno nelankoma buvusi Eunitrijaus Kalva, ant kurios stovi jo keistieji rūmai... pirkliai keliaudami pro tą vietą sakosi matę siluetus languose ir šmežčiojančias švieseles. Turime išsiaiškinti ar tai tiesa...
- Taip, – pritardama tarė Kitija – mes ilgai ruošėmės šiai kelionei ir manau pribrendo laikas iškeliauti...
- Iškeliausim ryt ryte, gerai išsimiegokite ir pailsėkite, nupirkau keturis Zanzaritus (dideli paukščiai, nuo senų laikų prijaukinti ir skirti žmonėms keliauti. Senais laikais juos atgabeno iš Flamendrijos.). Pamaniau, kad reiktų pakviesti ir Arferijų, kuris dar prieš mums išvykstant iš Kidono yra užsiminęs jog norėtų su mumis keliauti... – tarė Midlis
Viską nutarus visi išsiskirstė... Ryt jų laukė ilga diena, kupina naujų nuotykių ir išgyvenimų.
- Hmmm... jau rytas, o atrodė jog miegojau vos kelias valandas – tarė Gertas ir dar truputėlį pasimuistęs šoko iš lovos.
Midlis ir Kitija jau buvo seniai pabudę, spėję nuvykti į Kidoną ir atgal. Dabar visi keliavo pas Gertą... Arferijus laimingas žingsniavo dulkėtu keliu, galvodamas apie savo žmoną ie dukrą. Midlis su Kitija žingsniavo iš paskos ir šnekučiavosi apie artėjančią kelionę.
Kaip manai kas mūsų laukia? – paklausė Kitija
Nežinau, - Atsakė Midlis – nežinau... bijau ir pagalvoti. Žinau, kad bus nelengva...
Jiems bešnekant jie priėjo Gerto namą. Gertas kaip tik beuvo beišeinąs į parduotuvę.
- O Gertai, - tarė Midlis – mes kaip tik pas tave. Atvedėm Arferijų, galvojom gal aprodytum jam apylinkes? Aš su Kitija eitumem nupirkti visko.
- Gerai. - tarė Gertas – Beje Zenzeritus galit palikti mano palėpėje.
- Puiku, taip ir padarysime...
Kol Gertas su Arferijumi keliavo po Herberiją, o Kitija su Midliu pirko reikmenis kelionei, toli vakaruose kažkas dėjosi. Eunitrijus rezgė keršto planus...


Linderfan









