Trys viename

Gyvenimo tėkmės paženklintam laike,
Jausmų verpetuose pasiklydusi,
Plaukiu greitos srovės aš nešama
Žalia šakelė - paskubomis nulaužta
Ir netyčia pamesta keliautojo,
Niekada nesustojančio, neįsiklausančio
Į tankaus miško vos girdimą šnaresį...

Saulėlydžio vaizdai vilioja savo grožiu,
Beribėj laiko erdvėje paskendę vaizdiniai,
Gamtos prieglobstin suskridę paukščiai
Naują giesmę gieda,
Nuostabų skambesį skleisdami.

Atgimstančio rudens karštose laužo liepsnose,
Pajuskim su nostalgija praeinantį laikmetį,
Ir naują jausmų antplūdį, užliejusį gelmes...
Naujai spindintį žvaigždžių apšviestą dangų,
Svaiginančioj tamsioj nakties paslaptyje...