Lauko pakrašty tekėjo
Linksmas upeliukas,
Pakeliui visiems šypsojos -
Tikras juokdariukas!
Taškė vandenį, šėliojo,
Saulės spinduliukais grojo,
O kai žvirblis atstriksėjo –
Purkšt snapelin lašeliu!
Gero vėjo palinkėjo,
Nuturškėjo kloneliu.
Teka, teka upeliukas,
Žiūri – zuikis pilkapūkis
Uodegėlę taikos merkti
Upeliuko vandenin.
Upeliuks įsibėgėjo -
Zuikiui uodegą apliejo!
Zuikis – šast – į krūmą tankų...
Upeliuks kaip iš patrankos
Dar ir krūmą tą apliejo!
- Viso gero, - palinkėjo,
Nusroveno jis tolyn.
Ach, tas šelmis upeliukas!
Mėgsta išdykaut labai.
Kokį pokštą dar iškrės,
Kaip atrodo jums, vaikai?