Vieno miško pasaka

Vienam tankiam žaliam miške
Gyveno du maži vilkiukai,
Jie mėgo šėlti vakarais,
Kaip mėgsta šėlt maži vaikiukai.

O vargšė vilkė – jų mama -
Lakstydavo jiems įkandin -
Sučiupt norėdavo už uodegyčių
Bet kur pagausi tuos vilkyčius!

Ir vieną vakarą vilkiukai
Nusprendė pasislėpt – tad spruko
Gilyn į mišką, tankų, žalią,
Jame pamatė jie avelę.

Aplink avelę ratą suka
Kažkoks labai baisus žvėris -
Nasrus iššiepęs, baltos putos,
Nagus galanda į šaknis...

Avytė veriančiu balsu mekena,
Vilkiukai dreba, siaubo apimti,
- Kas dabar bus, praris jis mus!
O mama, mama, kokie mes kvaili,

Išgelbėk mus, jeigu girdi!
Staiga iš krūmo, iš tankaus
Tėvelis vilkas pasirodė,
Sustaugęs puolė baisų žvėrį,

Žvėris iškėlė letenas plačias...
Bet tėtis vilkas greit sureagavo
Žvėries to leteną pagavo
Ir kad susmeigs savas iltis!

Sustaugė baisiai tas žvėris
Ir nėrė jis į miško tankmę...
Koks triukšmas kilo tam miške!
Suklego paukščiai, sujudo žvėrys,

Ir susirinko jie pasveikint
Drąsaus narsuolio vilko...
Vilkiukai glaustėsi prie tėčio:
- O tėti, tėti, gera kaip tave turėti!