Nr. 10

Noriu pabėgti iš paveikslų,
Kurie darko tavo atsiminimų
Rūmų sienas.

Naktimis, kai rudens vėjyje
Medžiai šoka striptizą,
Ir langų valytuvai
Net sukaitę zuja
Aukštyn ir žemyn,
Ankančiais automobilių stiklais,

manęs nėra šalia tos, kurią myliu.

Aš žvelgiu iš pievos,
Nuo kalno,
Prie senamiesčio kavinės
Staliuko.
Už nugaros jūra, miškas,
Pakilimo takas, horizontas,
Pirtis, senas apgriuvęs daugiabutis.

Nuotraukų pelenus vėjas rikiuoja,
Gimsta vaizdas iš svajonių ir norų,
Į paveikslą sulimpa, kuriame
Altorius, ligoninė, rugsėjo pirmoji,
Senos supamos kėdės. kelių
Kartų besišypsą veidai.

Be teismo šioj tvirtovėj įkalintas,
Kur galiu gauti viską ko noriu,
Kur nieko nenoriu.

Trokštu pabėgti iš tavo svajonių,
Kol jose abu dar gyvi.