Norėčiau, kad širdys
Žmonių prakalbėtų,
Nors kartais,
Kaip būtų puiku!
Kad vieni kitus
Jie suprasti galėtų,
Nors kartais,
Kaip būt nuostabu!
Juk žmonės!
Kokie jie panašūs savybėm,
Kokie jie laimingi,
Kokie jie pikti,
Ir kokios širdelės
Jų kartais kerštingos,
Bet ar širdyse visa glūdi esmė?


Mintautė









