Neseneka Neliucilijui XLIX

/Slapto pasiklausimo išklotinė/
.
===Panagrinėkime skanią temą. Pažiūrėsime šian koks tu esi gurmanas. Eime prie ugniakuro, prie marmurinės lentos ir ką nors skanaus pasigaminkime. Mėsos šmotas jau paruoštas, prieskonių taip pat įvairių turime- pirmyn.
---Įtariu vėl pjaustysi mėsą dideliais gabalais, kad kepant neišdžiūtų ir būtų sultinga. Tada jau supjaustysi mažesniais gabaliukais ir apibarstęs prieskoniais, po dangčiu sukratysi.
Gal ir vertas dėmesio toks „šašlykas“, juolab kad mano centurionai negaišta laiko maisto produktų drožinėjimui ir kitokiam išniekinimui.
===Matau, brolau, tau svetima  restoranų kultūra.
---Čia kultūra, kai didžiausioje lėkštėje įdėti du maži, oi, vos nepasakiau  spiririūkščiai ir užvarvinti keli lašai, oi, vos nepasakiau kaip ta parduota mergaitė-kremo?
Ir iš vis, kas čia per kultūra, kai masiškai platinama pedofilinių marinuotų agurkėlių mada? Ką ten platinama, jau paplitusi, neišgrauši. Mano povincijoje žmonės  agurkus skina kas antrą dieną ir, šiukštu, jokių neužaugų ir nesubrendėlių. Jeigu eisime tavo „restoranų kultūros“ keliu, tai tuojau placenta gurmaninsimės, kaip tie plevėsos įkipų akių kraštuose  gyvai kobrai išpjauta širdimi ir dar plakančia nurydami ir užgerdami kažkokiu trunku. Tfu...
===Nesikarščiuok, atvėsk. Čia ir nuo ugniakuro nešalta. Sutinku su tavimi. Yra tokia tendencija viską išbandyti, visus gyvenimo malonumus, pradedant nekaltais ledais, sąmanomis, kanapėmis ir baigiant svingerių vakarėliais su mazochistiniais iškrypimais. Tai jau persisotinimo gyvenimo malonumais išdava.
---Tuščia jo, nenervuok. Einame pirmyn.
Nors vyrai yra geriausi kulinarai, bet man tiesiog jų gaila. Tai jokie menininkai, o pilvo vergai, kurie nemoka, nenori ir tingi dirbti vyriškus darbus. Jiems su samčiu vaikščiuoti apie puodus palaima.  Tfu...
===Pats nesinervuok, užkrimsk. Kai esi alkanas tai ir nusišneki. Imk Snikers, padės.:)
Maisto gaminimas-senas kaip pasaulis Ir tai būdas išgyventi. Tik sotūs žmonės pajėgūs dirbti ir protauti po šia saule, jei dar nepamiršta ir  pasimelsti-„Kasdienės mūsų duonos duok mums šiandien... “
Bet yra kitas dalykas, tai jutimo receptoriai, kuriais taip aistringai ir naudojasi tavo ignoruojami gurmanai. Jiems skaniai pavalgyti- vienas iš nedaugelio gyvenimo  malonumų, kuriuos apskritai turi žmonės.
--Tai jo. Jie ir gyvena tam kad valgytų, o ne valgo tam kad gyventų. Nupieščiau jų karikatūrą, tai atrodytų kaip viena didelė burna durna, oi, vos nepasakiau kaip užpakalis, sėdinti prie gražiai papuošto karsto, šalia kapo duobės.
Ai, ką čia kalbėt. Ir iš vis, kaip mano vyrai sako, valgymas-biednų pripratimas. Va, išgert ir užkąst-aristokratiškas požymis.
===Aha, aha, mačiau jau ne vieną tokį aristokratą prie konteinerio, nors ankščiau buvusį VIP ą.

Pažymėtinas kitas dalykas. Devyniasdešimt  procentų sotumo ateina per uoslės receptorius, todėl virėjai valgo nedaug. Jie nuo kvapų pasisotina ir beragaudami.
Buvo atlikti eksperimentai su išalkusiais žmonėmis. Užrišdavo jiems akis ir duodavo uostyti ką tik  iškeptas, kvapnias bandeles. Tada nuimdavo raištį nuo akių ir siūlydavo jiems suvalgyti jas. Tačiau jie atsisakydavo, nes jau buvo pasisotinę kvapais. Štai čia ir yra raktas, kurį dabar išnaudoja gudrūs maisto gamintojai (kad juos kur skradžiai). Žinok, kad tavo mėgiamoje dūmų skonio silkėje, tikrų dūmų nėra nė padujų. Viską padaro chemija. Skanaus.:)
---Dar didesnė blogybė-modifikuoti produktai, GMO.
===Neaiškinsiu, pats žinai ir matai jaų išplerusias, apdribusias lašiniais, beformes “pažangos” aukas.
---Tai ir sakau tau, kad genialumas paprastume, o ne kažkokiuose išsikalinėjimuose. Mano legionieriai maitinasi paprastai, sveikai ir įvairiai. Tikslas-visa Mendelejevo lentelė, išlaikant proporcijas, o ne receptorių apgavystė, pateikiant įpatingai ir  uždūmintai.
===Žinome kad rytų gėlės bekvapės, vaisiai beskoniai, o rytų moterys be gėdos. Mes jau ir savo georafinėje siaurumoje nusigyvenome tiek, kad vardan geresnių pelnų, pradėjome auginti daržoves, kurios tikrai beskonės, bet užtad derlingos. Kad ir palyginkime pomidorus, kuriuos auginome mes savo oranžerijose ir kuriuos augina ispanas. Jaučiaširdžio, ar Vytėnų didžiųjų skoniui neprilygs joks ispanas. Ką jau ten japonas. Mažas pasaulis, sumažėjo pasaulis, susispaudė. Bus karas…
---Tai ką siūlai? Lengva gailėtis praeities tik verkšlenant. Imk ir padaryk ką nors, kad tai nesitęstų.
===Et, bijau kad nieko jau nebepakeisime. Turėsime naują degeneratų kartą, kuriai ir bus lemta pasitikti pasaulio pabaigą.
Tai šia, sakyč optimistine gaida ir baikime gurmanišką pokalbį prie puošnaus stalo, primenančio karstą šarvų salėje.
.
Liekam sveiki.