Gal...

dar pasvarstykim vakarais,
kaip marių bangos nerimauja
ir krantą barsto gintarais
gelmių nematomoji sauja,
nes gintarai – tai jūros maistas,
o jūra – mūsų Baltijos dalis,
kuri – ir sielą pamaitina
ir ištvermės suteikia pakely,
pavargusius ji apramina,
suteikia peno išminty,
pagalbos šauksmą ji išgirsta,
apsaugo nuo blogų minčių,
o nevilty visad suranda
gal išeitį – tai – nuostabu!
įprasmint savo būtį žemėj,
padangę žėrinčią išvyst,
ir, apsigobus baltą skraistę,
į šviesią ateitį nuklyst
taku, kurį seniai pramynė
mūs protėviai – garbingai gynę
savo valdas vardan būties,
kurias lig šiol, be išimties
dar saugot turim – gal – išties
tą išmintį jų pasitelkę
ir savąją talkon pakvietę
išsaugokim – vardan taikos -
brangios tėvynės – Lietuvos.