Įmerki peleką
Į auksą, —
Tampi auksine žuvele, —
Ir saugais,
Kad nepagautų
Kokie svieto
Perėjūnai.
Įmerki peleko kraštą
Į spalvotus dažus, —
Prasuki keletą ratukų,
Maišydama juos kaip
Akvarelę ant popieriaus,
Paskui niekaip nerandi
Vaitspirito.
Paslepi dažuotą peleką
Už nugaros,
Ir niekas nė neįtaria,
Kas tu tokia.
Žiūri į visus
Priekaištingomis
Žuvies akimis
Lyg būtum pamiršusi,
Kad esi tik
Viena iš daugybės
Jūrų muziejaus
Prižiūrėtojų.