Bus naujas šviesulys dangaus,
Kuris apšvies mus iš vidaus,
Kuris neleis sugriūti Žemei,
Nes ji – dalis sistemos šios,
O kibernetika, kaip žinot,
Sukurtas mokslas iš gamtos.
Gamta – tai mūsų Žemės vaistas,
Dėka kurio gyvi ir mes,
O sveikata – tai mūsų maistas,
Ji kūną pamaitina visada.
Sustoki, o mintie didinga,
Leisk pasidžiaugti šiuo ryšiu,
Sveikatos, laimės palinkėti,
Laimingų sekančių dienų.
Juk šventės – nuostabus dalykas,
Jos – kaip rugiagėlių žiedai,
Ir mėlynuoja, tik išvydus,
Kaip sužaliuos rugių laukai.
Na, o rugiai – tai mūsų duona,
Ji mūs gyvybei – dovana,
Priimkim dovanas prasmingai –
Rytoj išauš nauja diena.
Te bus ji dar labiau šviesesnė,
Nei vakar buvusi diena,
Ir tegu praeity palieka,
Kas buvo liūdna visada.
Seku jums pasaką žavingą,
Bet ji – ne be laimingos pabaigos,
Nors tokių pasakų nestinga,
Bet ši – išplaukus iš širdies tyros.
Tad sveikinu aš šiandien naują dieną,
Ir saulę, ir gelmes plačias,
Suteik stiprybės mums, o Dieve,
Kad nebeklaidžiot po girias tamsias.