Ankstyvo ryto prabudimas

Dar sutemos fokstrotą šoko,
Tamsoj Šopeną medžiai grojo,
Kai šią naktinę miesto idilę
Sudrumstė geležinių monstrų
Čaižus, bauginantis bildesys.

Nakties ramybė suplazdėjo
Bejėgio paukščio sparnais,
Sapnai kažkur staiga pabėgo...
Visi, kas gyvas, kas miegojo,
Dabar bus priversti klausyti

Tų geležinių monstrų ūžesio,
Niekada nesibaigiančio, nenurimstančio,
Gergždžiančio metaliniais džiazo garsais,
Lyg pjūklais rėžiančio per klausą,
Išvaikančio svaigias lyrines mintis.