Su rugsėjo 1-ja!

Rudenį saulė siuva tinklus
Į kuriuos sukraus tai, ką surinks -
Krentančiuose medžių lapuose išrašytus rašinius ir eilėraščius,
Rudens arimuose sugulusias lygtis su pasimetusiais x-ais ir y-ais,
Ryto trauktuose ledukuose pasislėpusią fiziką,
Ūkininko delne aplink subrendusį rugio grūdą prakaitu srūvančią chemiją...
Bibliotekos tylėjimą,
Ir pirmokų kuprinėse išdykaujančias „Č“, „Į“ ir „F“
Bei pavyzdingąsias „A“, „B“ ir „M“.
Žinoma - pasipūtusį vienetą, kvailutį nulį ir žvairąjį pusę...
Surinks skambučių aidą, tolstančius žingsnius,
O kitą rytą – miegančių sapnus
Bei skubrų pusrytį, niūrių akių tuštybę
Prieš neišmoktą pamoką
Ir virtualų dvejetą skundike e-dienyne...
Surinks pirmūnų šimtukus
Ir vidutinius 56-us...
Už kampo trauktą dūmą palaikys rukais,
Mėlynę paaky už „naglą“ žodį – akmeniu –
Toli ji nuo gyvenimo „tiesų“...
Surinks ir pastabas, tėvų diržų žymes,
Surinks „špargalkes“ purvinam delne,
Ir graffiti negražų tualeto paluby,
Išdaužtus langus pertraukos euforijoj,
Valgyklos riebaluotas šakutes,
Ir mokytojų visagalę tiesą
Direktoriaus kabineto negerą dvasią
Ir tėvo apmaudą sugėrusį vilnonį kilimą,
Žinių šukes,
Klijuotas padrikai į veidrodinį kamuolį –
Ir diskotekų siautulį viltingą...
Surinks nuspalvintus kontūrinius žemėlapius,
Ir piestos – purkos testo prunkštalus kimius,
Surinks dainas...
Paskui paleis pavėjui...
O kitą vasarą sutiks jau brandesniu žvilgsniu.

Su rugsėjo 1-ja, brangūs mokytojai, moksleiviai ir kiti, prisiliečiantys prie skambučio aido!