Neseneka Neliucilijui XLVIII

/Slapto pasiklausimo išklotinė/

===Grįžkime prie vyriškos temos, prie ginklų.
Taip jau yra. Homo sapiens pranoko visus primatus, nes suprato ir panaudojo darbo ir kovos įrankius. Tiesa, pradžioje tai buvo lazda ir akmuo. Pažiūrėkime iki ko `nusirito` šis pasaulis. Dabar kas valdo atomą, tas valdo pasaulį.
---Gerai tu čia palyginai, akmenį su atomu. Kiek atomų sudaro tavo akmenį? Be skaičiaus. Štai kur paradoksas. Mikro įveikia-makro. Svarbu ne ūgis o- smūgis.
===Taip. Jeigu tu įvaldei mikro pasaulį, tai valdysi ir makro.
---Jankis buvo toliau pažengęs, tai ir parklupdė karingąjį samurajų, Hirošimoje ir Nagasakyje, įvaldęs atomą.
===Bet yra kitas didelis BET. Kam Dievai suteikė tokią galią?
Buvo pasakyta- „Kas valdys šias relikvijas, tas valdys pasaulį“. Ir relikvijos vis ėjo per rankas. Tai atsidurdavo vienų rankose, tai kitų.
---Tu kalbi apie Pandoros skrynią? Taigi niekas nežino kur ji.
===Nebūtų paslaptis, jei visi žinotų. Tai didelė paslaptis, daug didesnė už gintaro kambario, kurio nesėkmingai ieškoma po šiai dienai. Bet patikėk yra Kas žino Tiesą, kuri paslėpta nuo visų akių. Kažkur vis anapus.
---Kiek žinau, neprastesnės relikvijos ir Gralio taurė, iš kurios Kristus gėrė per paskutinę vakarienę. Taip pat Longino ietis, kuria Jis buvo perskrostas kabantis ant kryžiaus.
===Kaip matai-visi galai į.......................... Kristų. Jis šio pasaulio valdovas.
---Tai jo, skaičiau kaip Adolfas užsimušdamas ieškojo tų daiktų, siūsdamas savo mokslininkus ir seklius į visus pasaulio užkampius, kad tik įgytų tuos galios simbolius. Tik man įdomus kitas dalykas. Kaip sakoma, romėnas Longinas, kurio ietis ir buvo, užsakė nukaldinti šį ginklą iš vinies, kuriuo buvo nukryžiuotas Kristus. Va čia galai ir nesueina. Pirma jis perdūrė Kristų su kažkokia ietimi, iš gailesčio, kad Šis nesikankintų. Paskui ištraukė vinį, kuria buvo prikaltas, kad nuneštų kalviui, kad šis nukaldintų ietigalį? Hm?
===Įdomiai atkapstei. Bet jeigu pažiūrėsi į patį antgalį atidžiau, tai pamatysi, kad jame, viduryje yra įkomponuota kažkokia vinis, kaip inkliuzas. Kaip ji ten atsirado ir kada, tai klausimas, bet faktas- kieno rankose ši relikvija, tas valdo pasaulį.
---Gerai, braliukas. Pasakysiu mums žinomo poeto eilėmis:
.
„Gyvenime daug paslapčių
Prie karvės mąstė vyras
Sakysim-pienas iš tešmens
Na o iš kur kefyras? “
.
===Kaip tik tema darosi per sunki, visada įjungi `juoko mašiną`. Iš to sprendžiu, kad reikia atlikti prastinimo veiksmus, ar iš vis keisti temą.
---O ką čia keisti? Taigi kalbame vyriškai, apie ginklus ir dar neišsėmėme jos. Kad ir Damasko plieno paslapties neišrišome.
===Atskleisiu tau šią paslaptį, tik su sąlyga-niekam nesakyk.
Buvo laikai, kai už Damasko plieno kardą galėdavai gauti pusę karalystės. Pasakojama kad amatininkai griežtai saugojo paslaptį. Kalvio mokinys, gizelis, įkišo tik pirštą į vandenį, kuriame prieš tai kalvis grūdino ašmenis, pamatęs tai, šis kaip mat nukirto jam tą ranką. Kad būtų pamoka ateičiai.
Arba kitas pasakojimas liudija, kaip įkaitusi geležis buvo grūdinama perveriant gyvą vergą.
---Total košmar, pasakytų net tūlas kompiuterinių žaidimų žaidėjas. Bet taip buvo. O kas pasikeitė nuo to laiko? Niekas.
===Pasikeitė. Tai jau ne tokia paslaptis.
Truputis metalų technologijos.
Kaip gaminamas Damasko plienas;
Imama geležies juosta (geležis-tai mažai anglingas plienas), įkaitinama iki raudonumo ir ant jos pribarstoma anglingo plieno (ketaus) gabaliukų. Juosta perlenkiama ir suplakama. Tas pat veiksmas kartojamas daug kartų, kol geležis būna pilnai „prifarširuota“. Toks minkšto ir kieto plieno darinys pasižymi įpatingomis savybėmis. Būtų vien tik minkštas, tai sulinktų. Būtų tik kietas, trapus, tai lūžtų. Čia tolygiai pasiskirsto vidinės įtampos ir ginklai iš tokio plieno pasižymi išskirtinėmis, ilgaamžėmis savybėmis. Vizualiai jį galima atskirti pagal nušlifuoto paviršiaus piešinį, kurį galima prilyginti medžio tekstūrai. Kol Damasko plieno paslaptis nebuvo žinoma, pasaulį išvydo daug klastočių, kurios būdavo išgaunamos chemijos, elektrochemijos pagalba.
Damasko plienų trūkumas tas, kad jie rūdyja, todėl reikalauja papildomos priežiūros. Dabar metalurgai pažengė dar toliau. Tą patį daro iš legiruotų, nerūdyjančių plienų.
Dar pasakysiu vieną paslaptį, tik niekam nesakyk. Mūsų prabočiai panašius ginklus gamino kitaip. Imdavo skirtingo kietumo plienines gijas, karštu būdu jas susukdavo ir suplakdavo. Iš to kilęs pavadinimas-Kalavijas.

---Pastebi kaip viskas laike kartojasi? Dabar Damaske vėl kraujas liesis laisvai. Kad tik mūsų nepaliestų, nes gali. Kaimynas seniai padėjęs akis ant savo palangės į mūsų pusę, dantimis griežia. O dabar ir liežuvį paleido. Girdi, “ Janki, jeigu tu paliesi sirus, mes vėl paliesime pribaltus. “ Busime `kvit` tada.
.
===Išvesiu tokią aliūziją. Giljotinos išradėjui pačiam buvo nukirsdinta galva jo paties išradimu. Kitaip sakant-kardą pakėlęs, nuo kardo ir žūsi.
---Jo, jo, kaip kriminliniame pasaulyje sakoma-už tave visada atsiras `kietesnis`.
Skant, kažkokia nesibaigianti kovos dėl valdžios karuselė.
===Reikia pripažinti, kad ir kreivos ambicijos valdo šį pasaulį. O jau ginklai tinka visokie.
---Kaimyninėje karalystėje, Sinjoro pomidoro generolai turėjo super slaptą ginklą-pagalastus kastuvėlius. Imitavo legionai, kad vykdo statybos, žemės ūkio darbus, bet iš tikrųjų eidavo su jais kapoti galvų į afganų, čečėnų, kaukaziečių lysves. Gerai buvo įvaldę šį amatą, bet užtai ir gyveno busbadžiu.
=== Buvo tokios specialios pajegos, kaip ir ginklas - stroibatu vadinosi, jiems kitokių ginklu neduodavo vien kastuvus, o jie su tuo įrankiu ir kažkokios motinos pagalba kalnus lygumom paversdavo ir atvirksciai. Va, cia tai ginklas.:)
.
Liekam sveiki.