Pasimetusi

Sėdėsiu vakare
tyloj...
Sušalusiais pirštais
išsipinsiu plaukus
migloj...
Lūpom surinksiu
liūdesį nuo tavo akių...
Alsiai tvaskės duslūs
dūžiai mūsų širdžių...
Eičiau, bėgčiau, lėkčiau,
neščiausi ilgesį glėbyje...
lyg mažą vaiką,
kad tik tas laikas...
slinktų greičiau...
Verkia
Nutirpusi siela –
kaip gi anksčiau
nepamačiau?
Nesupratau?
Nepajutau?
Tik...
Uždegiau
Savo širdy
Žibintą –
Ateik
Tik
Ateik...
Prašau...