Auk, Laumyčia!

(Eilėraštis dukrai - jos bedantei šešiametei šypsenai...)

Ką buri, ko šaipaisi, mažoji Laumyčia?
Gal iš mano palaikių svajonių juokies?
Gal žinai, ir žinojimą savąjį tyčia
Savo mergiškon – vaikiškon vygėn slepies?

Kad užaugus surastum ir tolin paleistum –
Neškit, vėjai, tolyn! leiskit, jūros, gilyn!
Kad laisva ir laiminga gyventi galėtum,
Nesimelstum stabams, netikėtum lemtim...

Auk graži ir laisva, mažoji Laumyčia!
Auk, užkeikiu aš laime Tave...
Juokis! Dūk! Klajok ten ir šičia –
Na o aš... būsiu visad šalia...