Rudens vakaras

Koks ramus šis rudens vakaras.
Vėjas nurimo, saulė dar neskuba nusileisti,
Tik spindi upės vandeny savo skaisčiu veidu,
Rodos, šypsosi kartu su manimi.
Kaip traukia žvilgsnį tas jos atspindys!
Lyg laužo liepsna…
Taip, taip, dabar suprantu,
Akinanti šviesa traukia žvilgsnį -
Įtaigi. Daugiau šviesos, daugiau šilumos,
Ir ramumos…
Dar vis neatitraukiu savo žvilgsnio -
Dabar pastebiu lengvai banguojantį upės vandenį,
Ir saulė supasi jame, kaip maža valtelė,
Tik visa švytinti ir apvali.
Nuostabus reginys! Lengvai krenta medžio šešėlis,
Lapeliai net nešnara,
Lyg bijodami sudrumsti šio nuostabaus rudens vakaro ramybę.
Kokia tyla, rodos, visa gamta ruošiasi naujam etapui –
Naujam metų laikui.
Tokia jau jos prigimtis.