Pamirštas

nelaukiu tavęs priešaušrio tyloje
kai senas žibintininkas pabunda
iš saldaus sapno
vakarykščiu rūbu apsirėdęs
skuba gesinti žibintų
nelaukiu laiškų
kurie neberanda adreso
laiko ištrinto
gal paklydusių metų bėgime
tik naktimis
kai mėnuo pro langą
įkyriai žvelgia
skaičiuoju akimirkas
kurių nebuvo
kurios bus
kurias ruduo
lapais užbers
nelaukiu