Pieno migla ant miesto,
Ant čerpinių, skardinių stogų
Negaliu rasti sau vietos
Noriu pradingt tarp miglų.
Išblėsę pojūčiai man artimi-
Kaip dūmų kvapas ar balzgana žibinto šviesa
Žinoma, būna, pražysta jazminas
Suskamba daina, prasiveržia šokis
Bet kai pavargstu, vėl noriu grįžti
Į rakandais užverstą užmiesčio kiemą-
Ten nešilta, nes nepasiekia saulė
O rūkas neišsisklaido.