Rytais atsibusti ragina
Nugara šnibždesiai nuvilnyjantys.
Apkabinimais žadina
Rankos ir žvilgsniai ryjantys -
Dienai suteikia toną
Ir šviečia aiškiau už saulę,
Net muzikinį foną
Nugali balsas apgaule.
Arbatą delnais sušildo
Ir šypsena įpila pieno,
Ir valandas mano išmirko
Gerume, kruopščiai - po vieną.
Aš vadinu jį džiugesiu.
Tačiau, kad ir kaip pavadinčiau.
Jis vistiek mane džiugintų.
---------------------------
Nes ne žodžiuose laimė.