Emilės diena

Emilė ir žolė. Emilė ant jos. Ši po ja. Užnugary - parkas. Visad pilnas vasarą. Emilei nepatinka tuščios ir neužpildytos erdvės. Plynės. Kai kurių jų viena ji nesugeba užpildyti. Kai kurios erdvės ne Emilės. Visų.
Moteris vedasi du spanielius. Jaunikliai puola į upelio vandenį. Džiugiai taškydamiesi. Gaudydami plūduriuojančias antis. Paukščiai pakyla. Vos vos. Keldami purslus dingsta. Už upelio vingio.
Emilė skaito. Bibliją. Japoniškus haiku. Botanikos enciklopediją. Liaudies pasakas. Nedaug telpa. Krepšyje.
Emilė sukasi vyšninį tabaką. Gaila, kad pati neužuodžia kvepiančių dūmų.
Apgirtę vyriškiai kitoje upokšnio pusėje. Vienas rengiasi maudytis. Virsta į vandenį. Su drabužiais. Kviečia šėliojančius spanielius. Stojasi. Griūva. Vėl ir vėl. Vandeny pameta akinius. Linksmai kvatoja. Keikiasi.
Dangus toks pat kaip ir visada. Įprastas. Savas. Ne turkiška mėlynė. Ne šiaurietiškas švinas. Debesuotas. Lengvai.
Johano šiandien nėra. Emilė visiškai viena. Ilsisi. Stebi. Gyvena toliau. Emilei reikia pabūti su dangumi ir žole.