Mes tik dvi sielos,
Spurdančios žuvų baseine.
Kur mėlynai kvepia dangus,
Bausmės arba išrišimo
Laukiam nuogi.
Išbarstę sparnus nejučiom,
Plasnojam prieš minią minčių,
Rankom tuščiom
Lyg ikonų šventieji,
Tik kad visai nešventi.
Mes tik dvi sielos,
Mūsų rankos per trumpos
Nuodėmėm pėdas raukšlėtas
Nuplauti šiandieną, bet ryt,
Aš tikiu, kad laikas supras.