Mamos uogienė

Ar jauti,
Kaip prinokę abrikosai
Užspaudžia gomurį,
Kaip švelnus mamos
Uogienės kvapas
Pro virtuvės praviras duris
Užkemša nosį
Siūleliais lipniais.

Kaip tūkstančiai mažų kvapelių
Iškelia kiekvieną žvaigždę
Virš dangaus čia pat. Dabar.
Net pats nustoji varvint
Rašalą ant stalo
Ir stiklainį pasigriebęs
Saldžiai gyveni.