...

Smulkmenų
smulkumas – tik vienas iš daugelio jų
lyg trūkumų,
svarbos neskvarbios, reikšmių trupiniai,
kiekviena galėtų būt pavadinimu meno abstrakcijai,
tad nestebina nei lengvas absurdas nei išdavystės,
sklandžios ir plepios
slepias viena už kitos lepios tvarkai,


ar šioje
švaroje,
aidų neturinčioje kolonijoje,
yra nors viena kertė
pasislėpt nedidelei kompanijai
dulkių, šutvelei skutų, dėmei,
kam nors, kas turėtų
daugių daugiausiai pelėsio kvapą,
galėtų nemesti šešėlio ir nešlamėti,
galėtų net pavadinimo neturėt
ir jei atsakymas būtų – yra,
ši švara išstotų iš tuštumos partijos.