Neseneka Neliucilijui XLV

/Slapto pasiklausimo išklotinė/

===Pakalbėkime apie sielos buveinę. Tai daug svarbiau nei tiktai tavo vaikščiojantis kūnas, kuriam tu meldiesi, rengi, šarvuoji, jį treniruoji, prausi, šukuoji, įtrini kvapniaisiais aliejais ir leidi sau laikas nuo laiko pasiganyti kūniškuose malonumuose. Bet „Kas ciesoriaus-ciesoriui, kas Dievo-Dievui. “ Todėl...
---Nori pasakyti, kad ir čia duoklę reikia mokėti?
===Neišvengiamai. Nes suris tik pelėkautuose.
---Kas čia būtų, jeigu mano visi legionieriai pradėtų tuo užsiiminėti, kaip tu? Total Košmar. Juk kareivis apie nieką neturi galvoti, o tik vykdyti įsakymus. Pats pagalvok ką sakai. Nė vieno mūšio mes nelaimėtume. Seniai visi būtume išskersti, o mūsų moterys išniekintos, tarnautų agresoriui ir augintų benkartus, tipo Pavlikus Morozovus. Apie lygias teises galėtumei tik pasvajoti. Ir mes esame to garantas. Ne man tau aiškinti, kad kas nemaitina savo kariuomenės, maitina svetimą.
===Sensti bičiuli, sensti, nes imi jau savo galva galvoti.
---Na, mano legionieriai dar galvoja abiem. Tiesa, reikia pripažinti, kad apatine-labiau. Tai ta linkme ir vystome veiksmą, po alinančių kūno treniruočių. Pats žinai koks tai sunkus ir atsakingas darbas- Tėvynės sargyboje. Kiekviena kova tau gali būti paskutinė, todėl elgiamės sunkiai čia, kad būtų lengva mūšio lauke.
===Tavo sielos būveinė dar labai apkrėsta virusais. Maždaug-„ Zavajujem vašy serdca, zavajujem dostiženija nauki, zavajujem Mars. I na Marse jabloni zacvetut, tut, tut... Puf-ir yra. Apsikrėtęs, dar praeitimi apsikrėtęs. Pakomentuok savo pasakymą, kad gudras: -„Zavajujem kosmos v mirnych celiach“? Nonsens kažkoks,. Ai, „skoda gadac, pan Adamonis“. Tai ir sakau. Įdieg antivirusinę.
---Pats tu rusas. Nesidėk tik šventesniu už Romų popiežių. Atrodo, jog jau ant tavęs Šventoji dvasia nusileido, besiklausant tavo po stringų. Ne tau nuo manęs pasislėpti. Antraip nei aš tave, nei tu manęs neimtumei į žvalgybą.
===Karmagedonas man teisėjas. O tu nesiseilėk. Šiandien esi draugas, o ryt gal priešas. Kas tau reiškia parduoti už tris sidabrinius tai, ko tikriausiai galvoji kad ir neturi. Čia ne tik tavo vieno negalia. Visi, beveik visi kūno akademikai lengvai parsiduoda, patikėdami tariama „putiofka“ į laimingą gyvenimą. Tik ten eismas vienos krypties. Kelio atgal nėra, nes „buvusiųjų“ tiesiog nebūna. Kaip ir eilinėje mafijoje. Ir nesvarbu kas ką sakytų apie savo atsivertimus, lipimą ant kryžiaus, gulimą ant bėgių ir pnš. Darysi tai kas tau bus įsakyta. Arba-„Podniataja celina. “
Bet kas tas kūnas, kuris taip greitai sensta ir raukšlėjasi? Rūpinkis savo siela, kuri amžina. Aišku, jeigu jos dar nepardavei.
---Ir kas tas tavo pasakų velnias? Nejuokink voverių. Tu galvoji įveiksi savo pasakų personažą? Nesvaik ir nesvajok, kaip girtas, šveplas „Kiskis piskis“ apie nuogą lapę. Gi žinai kaip greitai mes palaužiame tokius idealistus kaip tu. Prisimink ir pats savo bendražygius, kurie dalyvavo Kalantos susideginimo akcijoje. Labai greitai jų idealai išgaravo, kai nuo kelių dozių, prievarta suleistu, tapo priklausomi visam gyvenimui. Ir tikriausiai jau senų seniausiai jų kauleliai sudūlėję. Aišku prieš tai prakeikė savo likimą ir tą dieną kada gimė. Štai tau tavo idealizmas kovoje tarp Dovydo ir Galijoto.
===Tai ne pasaka, nes tikras pragaras ir rojus čia, šalia mūsų.
Žinai tokį `pasakų` personažą-Šventasis, arba Kankinys? Tavo dar per storos kojos būti balerūnu. Žema, labai žema rinktis sau kuo silpnesnį priešininką. Tai šakalų užsiėmimas. Ir tie bedvasiai tavo legionieriai tam labai uolūs. Jie stiprūs kol gaujoje, kol jaučia plaukuotą ranką šalia. Pabandyk paleisti juos po vieną į kovą su velniu, tai pamatysi kaip pats Džinas sulys atgal į butelį. Štai apie ką aš šian tau kalbu. Kad valia būtų nepalaužiama, reikia rūpintis savo siela jos būveinėje.
Prie šios temos grįšime ir dar ne kartą, būk tuo tikras.

Lik sveikas.