Drauge Sary Ozek, diena, kai bandysiu pranokti draugą Kadagį, bus paskutinė šitam kapitalistiniam pasauliui. Tiesiog praverk savo estetinės nuovokos šliuzus, drauge. Jeigu turi tokį daiktą.
Drauge Rozalija, mano atveju krizė pasikorė draugo Čapo spintoje, po ko pliažas po mano kojomis neatitaisomai sudrėko ir man beliko ideologinė vergovė tiems, kas nelabai supranta. Maždaug taip.
Labai keistos eilės...Žinote nelabai suprantu. Suvokiu tik tiek, kad jūs vis tik pavaldus kažkokioms tai proporcijoms. O tai nėra gerai, nes visada reikia gyventi taip, kad krizė nusišautų prie jūsų kojų dėl savo bėjėgiškumo ką nors pakeisti jumyse, o pliažas gatvėje jums būtų ne kas dieną, nes tada tai jau jūsų pavergimas ir tikra, nuobodi vergovė, o ne revoliucija:)
O taip, drauge Anuška, vienas čia toks poetesas jau kalbėjo apie dantų daužymą. Matai, visi nevykėliai anksčiau ar vėliau griebiasi smurto, nes neužtenka proto apginti savo pozicijos.
Lionka, kaip pavadinsi, nepagadinsi, man - kaip nuo žąsies vanduo, žinok. Tik, patariu, kai su kitais savo sarkazmu dalysies, neperlenk lazdos, gali gaut akin. Bliausi kaip ožka nugenėta atšipusių žirklių.
Ir papūsk tu ma į lumzdelį geriau, gal smuiku virsi. :DDD
Sarkazmas dažniausiai slepia gilius dalykus. Norinčių stoti į eilę prie raudonojo vamzdžio yra iš tikrųjų daug. Mat tikimasi lygybės ir brolybės. Ir kraujas liejamas dėl to, ir atsipeikėjama kaip iš sapno. Tarp pliažo , kur dykinėjama ir krizės, kur dirbi vis į minusą, rezultatas tas pats. Todėl ir su Anna pjautis beprasmiška.
Žiurke pavadinęs - pagerbi, ji yra labai protinga, žinok.
Atėjo, srutom apliejo.
Išmokusi plaukt ir neskęsti.
Pakęst negaliu asamblėjos
Lionkos, vėl kelia bliatstvą! Žiūrėjau į jį aš... žiūrėjau:
„Kur proto ano kačiestvo? Nekeršiju, net kai dėjo musė
ant jo žyrną tašką.