Jei man tai paprasta
Kodėl turėčiau stengtis
Dėl tavo neatrasto
Per galvą verstis
Rūstus perkūno žvilgsnis
Iš stulpo žvelgia
Skulptorius pluša
Jį prakaitas merkia
Grožis savybė žmogiška
Kiek rasi tiek tavo
Ar jausmą netobulą
Ar atramą stalo