MUDU

Gyvenom ilgą laiką sau kiekvienas,
Nuobodžios ir neturiningos buvo dienos.
Po to netyčia (o gal tyčia) suvedė aistra
Ir sielas ėmėm gydytis staiga.

Tavoji troško išdavystės - štai prašau!
Po to sakei: „aš ant tavęs ilgai pykau,
Bet supratau, kad šito man reikėjo. „
Ir santykiai netrukus pagerėjo.
Manoji siela troško vyro smurto
Ir štai suėmęs tu už kaklo purtai.
Man ašaros per veidą tyliai kapsi
O siela džiūgauja -  stipresnė tapsi.

Ir šitaip mudu iš dienos į naktį
Pradėjom alkoholį smarkiai lakti -
Jau nebeskirdavom nei žodžių, nei vaizdų,
Kol tapo mano sielai per baisu.
Nustojau gerti - siela atsigavo,
O tu toliau bandai skandinti savo.
Ir nežinia, gyvenimas ar alkoholis
Mus paveikė - atšalo meilės guolis.

Dabar tavoji siela vėl kankinasi -
Tarp moterų dviejų dalinas.
Viena - tai aš, ta, su kuria patogu,
(Vis viena glaudžiamės po vienu stogu.)
Kita tau meilę žadiną ir geismą
Ir vėl darai neapgalvotą veiksmą.

Bet ačiū - mano siela jau pagijo
Ir  ką galėjo tau jau išdalijo.
Esu laisva nuo šių keistų psichozių,
Nepriklausau nuo tavo žvilgsnio, žodžių.
Dėkoju tau už viską, palydove,
Drauguži, vyre, mielas sugulove.
Nebėra mūsų - likome kiekvienas
Prasideda nauja kelionė sielų.