Ar tu matei? Už lango jau rugpjūtis,
O dangų puošia tūkstančiai žvaigždžių.
Nuostabią tokią naktį noris būti
Kūnu ir siela su tavim kartu.
Žvaigždė nukris - svajonė išsipildys.
Nukritusios žvaigždės dangus nepastebės.
Sužibs viltis mažam širdies kamputy,
Kad žvaigždes rinkti tau kažkas padės.
Žvaigždžių rinkti nepadėsiu. Be to ten - meteoritai, ar asteroidai kokie. Nors viena eilutė, kad būtų kažkaip kliūnanti, ar savotiška, negirdėta, tai būtų verta dėmesio.
kai skaitau tokius eilėraščius, nesąmoningai imu galvoti, kur aš tai dar esu skaičius, nes tikrai girdėta, bet, žinoma, jausmas - yra jausmas, šaunu kad jaučiate, tik norėtųsi kad individualesnis, asmeniškesnis, jūsų jausmas būtų, o ne jau kitų išsakytas kažkur.
Pataisau savo koment.: ^Vaizdas, kuris perteikiamas, gražus, bet kaip jis aprašomas, man per daug paprastai. Saviems užrašams labai tinkamas, bet kontekste visos poezijos jis paskęsta.
Aš tai mačiau ir matau,
Kad žmonėms mažiausiai
rūpi rugpjūčiai...
Daugiau rūpi gruodžiai,
bei sausiai, vasariai, kovai ir
nykstanti baliuose valdovų Lietuva...