Neseneka Neliucilijui XLIII

/Slapto pasiklausimo išklotinė/
(Pirmadienis)

=== Drauguži mielas, kviečiu tave pokalbiui rimta tema. Pakalbėkime apie istoriją. Sakoma-„Žmonės, kurie nežino savo istorijos, amžinai lieka vaikais. “ Tiksliau pakalbėkime apie tos istorijos kai kuriuos trupinius. Apie simbolius. Nors kai kam gali atrodyti, jog tai niekai, neverti dėmesio, bet taip nėra.
Netgi atvirkščiai, labai verti dėmesio, nes jie tarsi kodai, nešantys savyje suspaustą informaciją ir mus visus koduojantys.
Šiuolaikinių žmonių siela liguistai jautri ir pažeidžiama, nuogąstaujanti ir nepatikli. Siela pasireiškia vaizduote, intuicija ir siekia nušvitimo. Teigiama jog, jei žmonės pagonybėje atras laimę ir nušvitimą, tik tada galės įvertinti tikslą.
Ir kaip sako kiniečių filosofas Konfucijus- „ŽENKLAI IR SIMBOLIAI VALDO PASAULĮ, O NE ŽODIS IR NE ĮSTATYMAS. “ 
Lai bus šis posakis vinis mūsų šios dienos pamąstymuose. Tad pradėkime nuo žvaigždės.

Žvaigždė – vienas seniausių žmonijos simbolių, naudojamų daugelio šalių heraldikoje. Žvaigždė nuo seno simbolizavo amžinybę, aukštus polėkius, amžinus ir nekintančius idealus (devizas Ad astra! – \'Į žvaigždes\'). Taip pat pasidarė kelrodystės, laimės simboliu (posakis „gimęs po laiminga žvaigžde“). Heraldikoje žvaigždė dažnai buvo riterystės ženklas.

Penkiakampė, arba pentograma. Senais laikais tiek teisinga, tiek apversta pentagrama buvo naudojama krikščionybėje, dar ir dabar galima rasti šį ženklą senų bažnyčių vitražiniuose stikluose ar puošyboje. Atsiradus krikščionių maištininkams satanistams jie pasiėmė apverstą pentagramą kaip savo simbolį tiesiog todėl, kad visas satanizmas daugmaž yra ta pati krikščionybė tik “atvirkščia”.
Pentagrama yra senesnis simbolis už krikščionybę ir nereikėtų jos interpretuoti tik krikščionybės kontekste.
Penkiakampis taip pat yra ir žmogaus simbolis, būtent penktas pirštas nykštys atskyrė mus nuo gyvūnų, tai žmogaus proto, progreso, pažinimo skaičius. Stačias žmogus iškėlęs rankas aukštyn pats tampa pentakliu, jo galva – penkiakampio viršūnė, o rankos ir kojos – likusiais keturiais spinduliais.
Keturių stichijų – Oro, Žemės, Ugnies ir Vandens – sudarančių materiją ir penktosios – Dvasios – įkvepiančios gyvybę simbolis. Kaip tik pastarasis palyginimas paaiškina teisingos ir apverstos pentagramos reikšmę. Teisingoje pentagramoje vienas smaigalis yra aukščiau kitų keturių – dvasingumas aukščiau materijos.
Apibendrinant galime sakyti, kad pentagrama simbolizuoja žmogiškumą, jo dvasingąją ir materialiąją pusę. Kadangi pentaklis visuomet apskritime, kokia puse jis bebūtų, pentagrama mums rodo, kad nepaisant mūsų vertybių ir sąmonės lygio vis tiek esame Dieviškosios visumos dalelė. (?!?)

Svastika– kryžius su užlenktais galais. Tai Saulės, ugnies ir kūrimo simbolis.
Simboliką, išorinius atributus, apeigas kartos perima vienos iš kitų. Susidarius tam tikroms socialinėms, psichologinėms ar politinėms prielaidoms, visa tai padeda burti mases kokioms nors idėjoms įgyvendinti. Taip atsitiko ir su svastika. „Vokiečių `nacsocai`, skirdami simbolių kalbai didelę reikšmę, pasisavino svastikos ženklą, o nesukūrė patys, kaip `socdemonai` kūjį ir pjautuvą.
Žodis „svastika“ neturi nieko bendra su vokiečių kalba: jis kilęs iš sanskrito linkėjimo „asti“ - „džiaukis, būk laimingas“. Šį stiprų ir dinamišką ženklą lietuviškai galima vadinti sūkurėliu. Jį naudojo Amerikos indėnai, indusai, budistai, vikingai, graikai, romėnai, keltai, anglosaksai, majai, actekai, persai, krikščionys. Indai svastiką vaizduoja ant vieno iš savo dievų delno. Svastika – šventas induizmo, budizmo ir džainizmo simbolis. Žodžiu- šis ženklas aptinkamas beveik visuose  žemynuose.
---Hm? Taip  plačiai jis buvo paplitęs pasaulyje, o dabar “ lydekai paliepus... “, tapo ui tabu .
===Baltai svastiką siejo su Dievu, Saule, Perkūnu. Svastika – vienas iš dažniausiai lietuvių liaudies mene besikartojančių motyvų. Jomis puošiamos verpstės, tapoma ant kraičio skrynių ir baldų, įaudžiamos į audinių raštus. Piešiami margučių raštuose .
Kernavėje rasti XIII amžiaus papuošalai (galvos vėrinio dalys, žiedai ir kt.) su svastikomis. Netoli ankstesnės Lietuvos Brastos, dabar miestas Brestas Baltarusijoje, atrasti prieš 2, 5 tūkst. metų lietuvių protėvių pagaminti metaliniai iečių antgaliai su svastikomis jų šonuose.
Rusijos teritorijoje svastikos žinomos nuo gilios senovės. Pvz., kasinėjamoje bronzos amžiaus Arkaimo (atkreipk dėmesį į lietuvišką vietovės pavadinimą) gyvenvietę (maždaug 3 tūkst. m. pr. m. e.) Pietų Uralo stepėse buvo aptikti 3, 4 ir 8 spindulių svastikos tipo ženklai.
Slaviškos svastikos, simbolizavusios tekančią saulę,  Šviesos pergalę prieš Tamsą, gyvenimo - prieš mirtį, buvo vadinamos kolovrat (\'rato sukimas\'). Svastikas naudojo apeigose, statiniuose, drabužių ir kilimų raštuose. Svastika puošdavo namų rakandus ir ikonas.
Net Sankt Peterburgo Nekropolyje esantis M. Glinkos kapas papuoštas svastika. Svastika buvo papuošti kai kurie Laikinosios vyriausybės ir bolševikų leisti banknotai 1918-1922 m.
1918 m. Tarybų Rusijoje Pietryčių fronto Raudonosios armijos dalinių kareivių antrankoviniai raiščiai buvo su svastika, kurios centre buvo santrumpa РСФСР (RSFSR).

Kavos pertrauka. Ryt pratęsime.