Izabelė

Vargšė Izabelė

Gal norėtumėt pamatyti
Mano seną lėlę?
Gana gera mergytė buvo
Vardu Izabelė.

                                  Prisimenu, kada
                                  Jai batukus aviau,
                                    Savo gražuolę
                                    Rengiau, puošiau.
Bet taip jau atsitiko,
Kad numečiau lėlytę
Ir nieko nebeliko.
Tik jos graži galvytė,

                  Nes kūnas jos nukrito
                                  Po mano lovyte.
                                  Nesitikėjau, kad
                                  Šuniukas ją sugrauš.
O kitą gražią dieną
Radau lėlytės dalį,
Rėkiau ir pykau
Tada ant šunelio ir nedaviau nei valgyt.

                  Rūsy dabar lėlytė
                                  Kažkuriame kampe  lyg kapinėse.
                                  Noriu tai užmiršti,
                        Tik šuo vis piktina mane