Potėpiai

Tartum raišas šuo uodegos galiuku
Skimbčioja raišą pirmadienį
Tartum buvo Rytuos
Užsitęsusios audros iš smėlio
Ir lyg tavo skeveldra
Tiesiai taikė ir tiesiai nunėrė
Į arteriją Dievo minties
Ir pranyko

Raišas ir silpnas
Prisėdi tiesiog ant granito
Toks sunkus nors lengviau
Daug turėtum kvėpuoti
Debesų pakraštys pranašauja
Kad vakar pražydo
Vieno miesto parke vienam
Vieversys ant obels
Ir nuskrido

Tavo rankoj
Dėžutė maža ir grafitas
Užsitęsęs ramus ilgesingas
Laukimas lyg į paširdžius kapsi
Kai dienos vidury
Nusipiešęs save pamiršti
Kad raišas šuo uodegos galiuku
Tau skimbčioja pirmadienį.