apie dangų

dabar tik mokausi rimuotk
      kažkas nerimsta
  o kažkam tiesiog nelieka laiko laukti
            dabar tik mokausi sapnuoti
    iš naujo kai nebežinau dangaus
                            gimimo metų
                    iš profilio toks panašus lyg į tave
      vienok nurimus tampa savas
                        nebežinau
                    kuriam kampe
  tu man parodysi tą prošvaistę
                        tą savą
            taip ramiai nuglostytą audrą
  nes aš dabar bijau audrų
      ir dar labiau laukimo
                  galbūt dėl to rimavimas ramina
  net jei tu taip aukštai
  net jei tu taip šalia
                  iš naujo vėl branginu
              tą tikrą savą atradimą